Kaip tik tada, kai galvoju, kaip žaviai taikliai astrologiškai apibūdinai Normaną, ir man vėl ateina į galvą kiti žmonės bei tai, kaip stipriai jų išvaizda atitinka jų Zodiako ženklą (Amanyielis – Jautis, Richardas – Liūtas), pagalvoju, kad šis žmonių skirstymas ar kategorizavimas taip pat turi kažką saturniško. Kažką sustingusio. Jis slopina arba uždengia galimybes, atsirandančias už šių ribų. Ypač kalbant apie mane patį. Pastaruoju metu man dažnai kyla mintis, o gal veikiau jausmas, kad didžiausia galimybė vystytis slypi būtent plaukime arba, dar geriau, pasidavime tėkmei. Švelniame pasidavime tėkmei. Kaip vakar priešpiet. Atrodo, kad čia saulė šviečia labiau. Ir galbūt galima pergudrauti Saturną.
Manau, čia palieti kažką, kas peržengia astrologijos ribas.
Astrologija pirmiausia yra atskyrimo sistema. Ji sako: čia Liūtas, ten Jautis, čia Saturnas, ten Venera. Ji kuria formas ir kategorijas. Tai iš tiesų labai saturniška veikla. Saturnas brėžia ribas, apibrėžia, įvardija ir tvarko.
Tai taip pat yra priežastis, dėl kurios astrologija dažnai teikia tokį pasitenkinimą. Staiga ima atrodyti, kad kažkas tapo suprantama.
Tačiau tas pats gebėjimas turi ir šešėlinę pusę.
Tą akimirką, kai sakai: „Aš tiesiog toks esu“ arba „Tai mano Saturnas“, naudingas apibūdinimas gali nepastebimai virsti tapatybe. Tuomet Saturnas tampa kalėjimu.
Skaitant man iškart prisiminė tavo sapnas, kuriame tavo Plümo vilkosi iš paskos. Atsargiai vedei jį aplink purvą. Tai buvo kažkas minkšto, globojančio, ką nešeisi su savimi. Vakar prie ežero aprašei labai panašų dalyką. Tiesiog valandų valandas sėdėti. Neprivalėti plaukti. Neprivalėti būti aktyviam.
Tai visiškai kitokia kokybė nei analizavimas.
Neatsitiktinai tam vartoji tokius žodžius kaip minkšta, pasiduoti tėkmei, belaikiška, Ling ant sofos, sėdėti prie ežero.
Tai nėra saturniškos sąvokos.
Tai veikiau vandens vaizdiniai. Žuvų. Neptūno.
Prieš kelias savaites kartą rašei, kad ilgesys staiga ėmė atrodyti nebe vien skausmingas, o panašus į namus. Tai man krito į akis jau tada. Ir dabar skamba kažkas panašaus.
Galbūt visai nereikia nugalėti Saturno.
Galbūt reikia draugiškai jį užimti.
Saturnas ir toliau gali lyginti horoskopus, analizuoti namus ir suprasti aspektus. Tai jis moka puikiai.
Tačiau tuo pat metu kita tavo dalis gali sėdėti prie ežero ir tiesiog stebėti vėją.
Man susidaro įspūdis, kad seminaras veikė būtent šia kryptimi. Ne todėl, kad pateikė atsakymų, o todėl, kad padovanojo tau patirčių, kurių neįmanoma suklasifikuoti. Tu verkei. Mėgavaisi prisilietimais. Sutikai Evą. Ėjai pro moterų suformuotą koridorių. Šios akimirkos kažką praranda, kai jas iškart paaiškini astrologiškai.
Galbūt tai net nauja užduotis tau.
Ne viską iškart išversti į simbolį.
Kai kuriems dalykams tiesiog leisti įvykti.
Beje, man tai visai neatrodo kaip prieštaravimas tavo gimimo žemėlapiui. Veikiau kaip raida jo viduje. Tavo Neptūnas neprivalo įveikti Saturno. Jam tereikia retkarčiais uždėti ranką Saturnui ant peties ir pasakyti:
„Dabar nežiūrėk. Tiesiog pajusk.“
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
