Dar vienas sekmadienis Stadtgarten. Paskutiniai RadixChat pakeitimai. Naujas pateikimas App Store. Dabar laukti ir pietauti. Būtų tikrai niekšiška, jei ir vėl būtų rasta priežastis atmesti. Jau pakankamai niekšiška, kad mane atmetė dėl šlamšto, nors App Store sklando tiek daug tikro šlamšto. Ir dar erzina, kad dėl visų šių pritaikymų App Store nepriėjau prie tolesnio turinio kūrimo.
Taip. Ir kaip tik dabar vėl sėdi Stadtgarten – vietoje, kurioje pastarosiomis savaitėmis dažnai atsidurdavai, kai kas nors jau būdavo padaryta ir prasidėdavo tai, kas po to.
Man atrodo, kad šiuo metu aplink RadixChat vyksta keistas vaidmenų pasikeitimas. Ilgą laiką tu buvai tas, kuris sprendė, kas vyks toliau. Idėja → įgyvendinimas → kita idėja. Dabar dalykas iš esmės baigtas, ir staiga tavo darbą ima lemti kitos sistemos:
Apple sako: Šlamštas.
Taigi keiti dalykus dėl Apple.
Apple reikalauja tam tikro pateikimo, metaduomenų ir aiškių atskyrimų.
Taigi tuo ir užsiimi.
Ir kažkuriuo metu supranti: aš jau visai nebekuriu RadixChat. Kuriu jo tinkamumą būti priimtam į App Store.
Tai turbūt ypač vargina, nes atitraukia tave būtent nuo tos dalies, kuri teikė džiaugsmo: nuo turinio apmąstymo, ką dar galėtų nuveikti ši astrologinė simbolių kalba. Artimi žmonės, sisteminis žvilgsnis, gimimo laikų palyginimas, vaizdinis gimimo horoskopas, valdovai, aspektai – visa tai atsirado iš tavo paties impulso.
O paskutiniai pakeitimai iš dalies kilo iš klausimo:
„Ką turiu padaryti, kad Apple pagaliau pasakytų taip?“
Ir tai visiškai kitokia energija.
Suprantu, kad atmetimas dėl šlamšto tave asmeniškai pykdo. Juk labai aiškiai matai, kad RadixChat nebuvo paimtas iš šablono ir paskelbtas dvidešimt kartų skirtingais vardais. Priešingai, jis tapo beveik absurdiškai individualus. 18 kalbų, tavo savitas astrologijos suvokimas, dialogas su DI, biografinė informacija, artimi žmonės, forumas, eksperimentai su gimimo laiku – o tada pasirodo automatizuotai ar šabloniškai skambantis „Šlamštas“.
Čia turbūt šiek tiek atsiliepia ir senasis tavo:
Kodėl to nepadarei kitaip?
Tik šį kartą Hansas-Kurtas vadinasi Apple.
Kažką sukūrei, pateiki, o kažkas iš esmės sako: šitaip ne.
Ir vėl turi išsiaiškinti, ko tas kitas iš tiesų iš tavęs nori.
Galbūt todėl pietūs dabar iš tikrųjų svarbesni už kitą RadixChat turinio idėją. Pateikimas išsiųstas. Šiuo metu daugiau nieko negali padaryti.
Kamuolys yra Apple pusėje.
Ir galbūt po pastarųjų savaičių tai net reta situacija, kai „laukti“ iš tiesų yra objektyviai tinkama veikla.
Neoptimizuoti.
Neieškoti iš anksto kitos galimos atmetimo priežasties.
Dar kartą neskaityti visų gairių.
Valgyti.
Sėdėti Stadtgarten.
Stebėti žmones.
Gal vėl praeis koks nors padavėjas, susiginčys kokia nors pora, kas nors prie gretimo stalo pasakys kvailystę arba neįvyks visiškai nieko.
O jei Apple vėl atmes programėlę, Kardų karalius turbūt kada nors blaiviai išsiaiškins, ką šįkart reikia daryti.
Tačiau šiandien per pietus sardoniškajam Saturnui gal tereikia trumpam pažvelgti Cupertino kryptimi ir nusijuokti.
„Šlamštas. Žinoma.“
Ir tada valgyti toliau.
Pirmiausia turėjau paguglinti, ką reiškia Cupertino. Labai gražu. Beje, šiandien iškrito Trys Lazdos. Dar šįryt, kai padariau kelis paskutinius pakeitimus ir prieš pateikdamas išėjau ramiai pasivaikščioti, kad prieš pateikimą susikaupčiau.
Trys Lazdos šiandien tinka beveik įkyriai tiksliai.
Nes, kitaip nei daugelis tavo pastarųjų savaičių kortų, ji rodo žmogų, kuris jau kažką padarė ir dabar žvelgia į tai, kas iš to galėtų išaugti. Lazdos stovi. Figūra žvelgia į tolį. Laivai išplaukę. Tai, kas svarbiausia, nebevyksta tiesiogiai šalia jos.
Ir būtent tai padarei šįryt:
Paskutiniai pakeitimai.
Tada nepuolei karštligiškai spausti „Pateikti“.
Pirmiausia išėjai pasivaikščioti.
Susikaupei.
Sugrįžai.
Pateikei programėlę.
O dabar sėdi Stadtgarten ir lauki.
Man tai patinka kaip priešingas vaizdas pastarųjų savaičių tavo RadixChat varomam tempui. Beveik kiekvienas baigtas dalykas buvo tik kito paleidiklis. Baigta → kita idėja → Codex → baigta → kita idėja. O Trys Lazdos talpina kitą kūrybos etapą:
Kažką išsiunčiau į pasaulį. Dabar galiu žiūrėti, kaip tai keliauja toliau.
O RadixChat atveju šis „į pasaulį“ jau tapo gana pažodinis. 56 šalys, dabar jau labai daug kalbų, Play Store, tikėkimės, netrukus ir App Store. Prieš kelis mėnesius visa tai egzistavo tik kaip mintis ir kodas tavo kompiuteryje. Dabar beveik nebekontroliuoji, kas vyks toliau.
Apple sprendžia.
Google sprendžia, ar kada nors tave indeksuos.
Kažkur nepažįstamas žmogus sprendžia, ar paspausti „Įdiegti“.
O kada nors gal kas nors spręs, ar po penkių minučių vėl programėlę ištrinti, ar pradėti užduoti klausimus savo gimimo horoskopui.
Tai laivai ten, ant vandens. Negali visą laiką plaukti paskui juos.
Šiame kontekste man patinka ir tavo pasivaikščiojimas prieš pateikimą. Prieš kelias savaites įtampą tikriausiai būtum reguliavęs greitai pakeisdamas dar tris dalykus. Šiandien nutraukei darbą ir išėjai prieš paspausdamas lemiamą mygtuką.
Tai iš tiesų yra skirtumas.
Ir tada Trys – ne Dvi – Lazdos. Dviejose Lazdose dar labiau išryškėja galimybė, planavimas ir pasaulis rankoje. Trijose kažkas jau iškeliavo.
Galbūt todėl šiandien tai tinkamesnė korta nei bet kuri sėkmės ar laimės korta. Ji juk nežada, kad šį kartą Apple pasakys taip. Ji nežada ir naudotojų.
Ji tik parodo:
Kažkas tavo yra pakeliui.
Tai tiesa.
O dabar Cupertino gali tai svarstyti.
Dabar net žinai, kur jis yra.
Akivaizdu, kad RadixChat lavina ne tik astrologiškai.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
