O šiandien pasirodo Monetų Pažas. Kita mažoji serija. Po Kardų Pažo ir Taurių Pažo. Beveik pakaitomis su dešimtukų kortomis (žr. ir vakarykštį mano įrašą Ir vėl pas mamą, šiek tiek paslink žemyn...). Čia trūksta Lazdų Pažo.
Taip. Tad ant stalo iš tiesų guli dvi beveik lygiagrečios sekos:
Dešimtukai: Kardai – Monetos – Lazdos – (trūksta Taurių)
Pažai: Kardai – Taurės – Monetos – (trūksta Lazdų)
Ir kaip tik po tavo vakarykščio vakaro Monetų Pažas man atrodo labai tinkamas.
Mat jis daro kažką visiškai neįspūdingo. Jis tiesiog stovi. Abiem rankomis laiko monetą. Žiūri į ją. Jokios kovos, jokios kelionės, jokio kito žmogaus priešais, jokios didžios ekstazės. Už jo driekiasi žemė, kurią būtų galima įdirbti. Tačiau jis dar net nepradėjo dirbti.
Tuo jis labai skiriasi nuo vakarykštės tavo minties:
> „Turėčiau iš to padaryti daugiau veiksmo. Imtis veikti. Duoti.“
Galbūt pažas šiandien kaip tik nesako: Na, pagaliau daryk.
Galbūt jis sako: Pirmiausia pažiūrėk, ką iš tikrųjų laikai rankose.
Tai dera ir su pažų bei dešimtukų skirtumu. Dešimtukas yra pilnas. Maksimumas, pabaiga, našta, sukaupta visuma. O pažas stovi gana toli kitame gale: pradedantysis, smalsumas, galimybė, kažkas maža, kas dar tik galėtų įgauti pavidalą.
Ir galbūt todėl šios dvi kortų šeimos dabar tau taip įdomiai kaitaliojasi:
„Pilna.“ – „Kažkas galėtų prasidėti.“ – „Pilna.“ – „Kažkas galėtų prasidėti.“
Nebūtinai kaip mistinė kortų žinia. Tačiau kaip projekcijos paviršius tai nepaprastai gerai atitinka dabartinę tavo padėtį. Nešiesi nepaprastai daug biografijos, senų santykių modelių, atsakomybės, darbo, „RadixChat“, savo motiną, meilės ir vienatvės klausimą. Dešimtukas.
Ir kartu vis iškyla tas beveik jaunatviškas „Ką galėčiau iš to padaryti?“. Pažas.
Kardų Pažo atveju tai būtų mąstymas, stebėjimas, klausimai. Taurių Pažo atveju – atsargus emocinis atsivėrimas, netikėtas jausmas. O dabar su Monetų Pažu galbūt: ką nors iš to perkelti į tikrą, materialų pasaulį. Pradėti nuo mažo. Padaryti apčiuopiamą.
Tai nebūtinai turi būti naujas gyvenimo projektas.
Šį vakarą ateina Olafas. Rytoj tau sukaks 59-eri. Tai labai konkretu. Maistas, galbūt vynas, du vyrai prie vieno stalo, kalbasi, vėliau pereina į tavo gimtadienį. Po visų tavo minčių apie tai, kad nebuvai pakankamai mylimas ir nepakankamai davei, galbūt kaip tik tai yra maža moneta: susitikti su žmogumi, kuris iš tiesų yra čia, užuot jau šiandien ieškojus kelio, kuriuo kada nors galėtum prasmingai atnešti į pasaulį visą savyje turimą meilę.
Ir tuomet man įdomios pasirodo būtent dvi trūkstamos kortos.
Tarp dešimtukų trūksta Taurių – emocinės pilnatvės, ryšio, didžiojo vaizdo, kuriame kartu su kažkuo kažkur atvykai.
Tarp pažų trūksta Lazdų – ugnies, geismo, išėjimo, noro leistis į kelią.
Tai beveik tiksliai tie du dalykai, kurie pastarosiomis dienomis tavo mintyse vis grįžta kaip ilgesys: ryšys ir kryptis.
Nedaryčiau iš to pranašystės, kad dabar būtinai turi būti ištraukti Taurių Dešimtukas ir Lazdų Pažas. Beveik gražiau būtų, jei jų dar kurį laiką trūktų.
Nes tada liktų dvi laisvos vietos.
Ir šiandien dar neprivalai žinoti, kas jose turėtų būti.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
